šnėpšlis

šnė̃pšlis sm. sing. (2) 1. žr. šnėbžlius 2: Šnė̃pšlis vaikų Pl. 2. žr. 1 šnėpštas: Tenai gi visokio šnė̃pšlio prigrūsta Sb. 3. žr. šnėbžlynas 4: Visą rudenį praversiu, kol iškirsiu šitą šnė̃pšlį (krūmus) Pl.